Gruodžio 17 kelionė “Partizanų takais”

Share on facebook
Facebook

12-17 kartu su šaulių sąjungos nariais bei moksleiviais vykome į pažintinę-edukacinę kelionę Šiaurės-Rytų partizanų takais. Aplankėme Juozo Krikštaponio memorialą.

1949 m. jo vardu buvo pavadinta partizanų Krikštaponio rinktinė, veikusi 1949–1951 m. Panevėžio apskrityje.
Ukmergės miesto aikštė, esanti Vytauto gatvėje, pavadinta Juozo Krikštaponio vardu. 1996 m. aikštėje atidengtas paminklinis akmuo su bronziniu bareljefu. Ant pritvirtintos granito plokštės iškalti žodžiai: „Lietuvos partizanų / „Vyties“ apygardos vadas / kap. / Juozas Krikštaponis, / žuvęs 1945 m.“

Ukmergės kapinėse pagerbėme A. Svarinsko bei žuvusių partizanų atminimą.

1956–1957 m. tarnavo altarista Kulautuvos […](Kauno r.) parapijoje, 1958 m. tris mėnesius buvo vikaras Betygalis (Raseinių r.) parapijoje. 1957 m. gruodžio mėn. sovietų saugumas kratos metu rado keletą senų knygų, išleistų dar Nepriklausomoje Lietuvoje. 1958 m. balandžio mėn. vėl areštuotas ir nuteistas 6 metams už antimarksistinės, antisovietinės literatūros laikymą. 1958–1964m. kalėjo Mordovijos lageriuose. 1961m. už akių jį dar nuteisė ir LSSR Aukščiausiasis teismas, pripažinęs A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu. A Svarinskas buvo perkeltas į ypatingojo režimo kalėjimą.

1946 m. areštuotas, tris mėnesius tardytas ir žiauriai kankintas. Už antisovietinę veiklą nuteistas 10 metų darbo pataisos lagerių ir 5 metus be teisių. 1947–1956 m. kalėjo Abezės (Kinija, Rusija) lageryje, dirbo naktiniu sargu, felčeriu. 1954 m.  lageryje kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas slapta įšventino A. Svarinską kunigu. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

1964m.  išleistas į laisvę ir grįžęs į Lietuvą, tik po 20 mėnesių vėl gavo leidimą dirbti kunigu, nuolat buvo saugumo sekamas.1966-1976 m. dirbo įvariose bažnyčiose. Nuo 1972 m. bendradarbiavo pogrindiniame leidinyje „Lietuvos Katalikų Kronika”.

1976–1983 m. Viduklės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas. Viduklėje jis pradėjo naują laisvės kovos etapą. Kvietė tikinčiuosius ginti religijos laisvę ir savo pilietines teises, rengė tikinčiųjų eisenas ir religines iškilmes, ugdė jaunimą. 1978 m. lapkričio 13 d. kartu su kitais kunigais disidentais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, skelbė jo dokumentus. Tarnaudamas Viduklėje, 1981 m. jis suremontavo vietos bažnyčią ir šventorių, kur perstatė Jėzaus Nazariečio koplyčią.

1983 m. sausio 26 d. Viduklėje trečią kartą areštuotas. 1983 m. gegužės 6 d. nuteistas 7 metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties. 1983–1988 m. kalėjo Čiusavovo rajono (Permės sritis, Rusija) griežtojo režimo lageriuose. 1987 m. sukurtas LKS dokumentinis filmas „Kas jūs, kunige Svarinskai?“ (režisierius Ferdinandas Kauzonas, scenarijaus autorius Justinas Lazauskas, operatorius Juozas Matonis).

1988 m. Maskvoje lankęsis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailą Gorbačiovą išlaisvinti A. Svarinską. 1988 m. liepos 11 d. A. Svarinskas buvo paleistas ir grįžo į Viduklę, o rugpjūčio 23 d. – ištremtas į Vokietiją be teisės grįžti į Lietuvą. Gyveno Frankfurte prie Maino. 1988–1990 m. lankė lietuvių kolonijas Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Australijoje, bendravo su daugeliu pasaulio veikėjų kaip Lietuvos disidentas, net 12 kartų susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tik Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę 1990 m. birželio 19 d. grįžo į Lietuvą.

1990–1991 m. kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris. 1991–1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas.[1] 1991–1996 m. Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, pirmasis šias pareigas Lietuvoje ėjęs dvasininkas. Atsargos pulkininkas.[2] 19971998 m. Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios rektorius bei Kauno Prisikėlimo bažnyčios kunigas talkininkas. 1998–2000 m. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Nuo 2000 m. kovo 30 d. Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidentas.[3][4]


Atminimo lenta su bareljefu šalia Viduklės bažnyčios, pastatytas 2017 m.

Palaidotas Dukstynos kapinėse (Ukmergės r.).[5] 2017 m. LRT Televizija sukūrė dokumentinį filmą „Alfonsas Svarinskas”. Filmo autoriai: doc. dr. Andrius Gudauskas (scenaristas), Juozas Sabolius (režisierius), montažo režisierius Miroslavas Stankevičius.

1996 m. A. Svarinskas Kadrėnuose įkūrė Didžiosios kovos apygardos partizanų parką, 2007 m. Kryžkalnyje pradėjo įgyvendinti paminklo Lietuvos partizanams statybą (2018 m. užbaigta memorialo koplyčia).


Renginiai, skirti sausio 13 -ąjai atminti

E. Pliaterytes mokykloje sausio 10-12 dienomis R. Vaitkus bei K. Ivanauskas pasakojo moksleiviams apie 1991 sausio 13-osios įvykius. Sausio 12 dieną vedėme nuotolinę panoką iš seimo visos Lietuvos moksleiviams. Taip pat buvo pravesta pamoką Antakalnio kapinėse. Sausio 12-ąją taip pat dalyvavome partizano J. Krištaponio mirties metinių minėjime Lukiškių aikštėje, pagerbėme jo atminimą. https://pliateryte-my.sharepoint.com/:v:/g/personal/robertas_vaitkus_pliaterytes_lt/ESkk2mIedxREg18RbWynjI0Bhlxqc5t0dpJn4OUixK01Vw?e=qfmEau https://www.youtube.com/live/-5H8ZXba4UY?si=5hwk-jDxw9LCcs0d

2023-12-30

Bendrijos narių susirinkimas

ŽUVUSIŲJŲ SAUSIO 13-ĄJĄ ARTIMŲJŲ BENDRIJA “BIČIULYSTĖ”  įgyvendina  2023 m. projektą  ,,Sausio 13-oji – amžinoji praeities atmintis“.Projektą  finansuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projekto vertė – 8000 Eur.