Išvyka „Partizanų takais“ birželio 6-7 dienomis

Share on facebook
Facebook

Birželio 6-ąją dieną automobiliu kolona pajudėjo į išvyką „Partizanų takais“. Kelionėje dalyvavo Sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų bendrija „Bičiulystė“, taip pat dalyvavo Šaulių Sąjungos atstovai. Pirmiausia aplankėme 1941 m. birželio 23-25 d. Pabradėje kautynėse žuvusių LR kariuomenės karių, Pabradės apsaugos rinktinės sukilėlių Juozo Atkočiaus, Prano Gražinsko, Marceliaus Jasiukaičio, Jono Kurapkio, Antano Matiuko, Adolfo Petrulio, Eduardo Vaišnio, Vaclovo Venckaus, Žilinsko ir Kazimiero Žinevičiaus-Žinio kapus. Sukilimas prasidėjo pirmąją karo dieną ir vyko savaitę – birželio 2228 d. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę. 1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios Vyriausybės sudarymą (kartu buvo paskelbta ir vyriausybės sudėtis). Pirmame sukilėlių laikraščio „Į laisvę“ numeryje išspausdinta per radiją skelbta nepriklausomybės atkūrimo deklaracija:

 

„Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos Vyriausybė skelbia atstatanti Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvos Valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševizmo teroro iškankinta Lietuvių Tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“

Taip pat aplankėme Senąsias (Pušaloto) kapines, kur taip pat palaidoti 1941 birželio 23-osios dienos sukilimo dalyviai. Pagerbėme jų atminimą, uždegėme žvakutes, sugiedojome tautinę giesmę.

Pakeliui aplankėme Adamavo ąžuolą- valstybės saugomą gamtos paveldo objektą.  Jo kamiene yra drevė, į išorę atsiverianti keturiomis angomis, o pietrytine kamieno puse nuo lajos žemyn leidžiasi didelė žaibo palikta žymė. Kelios apatinės kamieninės šakos yra išdžiūvusios, tačiau apmirusios šakos ir negyva mediena – tai neatskiriama medžio sąsaja su branda.

Aplankėme memorialą, skirtą Kiauneliškio mūšyje žuvusiems partizanams atminti. 1945 m. kovo 11 d. NKVD ir stribai iš Švenčionių, Švenčionėlių ir Saldutiškio (apie 500 karių) puolė bunkerį. Bunkerį gynę partizanai atmušė pirmąsias atakas, tačiau jų stovykla ir bunkeris buvo apsupti. Didžioji dalis partizanų iš apsupties išsiveržė, liko kautis tik 7-15 iš apkasų išmuštų partizanų. Gretimai esantį Margio bunkerį gynę partizanai nusprendė ginti. Kautynės vyko iki vakaro.

Vakare į pagalbą atskubėjo apie 300 partizanų, priklausiusių LLA Tigro rinktinės štabo būriams. Pamatę, kad bunkerius apsupę enkavėdistai ilsisi, atidengė stiprią ugnį, prasilaužė prie Margio bunkerio ir bandė išvesti iš apsupties kovos draugus. Pagal skirtingus liudijimus bunkerio gynėjai arba nepažino į pagalbą atėjusių partizanų ir įtarė, kad tai bandymas juos klasta išvilioti, arba iš apsupties išvesti turėję kariai nusprendė, kad jau per vėlu ir atsitraukė. Priešas taip pat atsitraukė, tačiau išsikvietė pastiprinimą iš Švenčionių ir Utenos. Vėl prasidėjo kautynės, trukusios iki kovo 12 d. Priešo pajėgos buvo didelės – apie 2000 kareivių.

Įsitvirtinę gynybai gerai parengtuose bunkeriuose partizanai nepasidavė. Septyneriems Kauno bunkerio partizanams ėmė trūkti amunicijos. Nusprendę geriau žūti, nei patekti į nelaisvę partizanai susiprogdino paskutine granata, šeši jų žuvo, septintas išgyveno. Margio bunkerio gynėjai tęsė kovą. Rusai prašė iš savo bazių atvežti minosvaidžių, prieštankinių granatų, nes, jų pačių žodžiais tariant, „banditų jau nebeima paprastos granatos“. Mat įmestas į vidų granatas partizanai greit išsviesdavo laukan, ir jos sprogdavo tarp priešų.

Tik kovo 12 d. pavakare bunkeriai buvo išsprogdinti. Margio bunkeryje žuvo LLA Tigro rinktinės štabo narys Vladas Vaitkevičius-Kirvis, būrio vadas A. Juršys-Vytenis ir per 50 šio būrio partizanų. Kauno bunkeryje žuvo per 20 A. Krinicko-Romelio būrio partizanų. Iš atėjusių rinktinės štabo partizanų kautynėse prie bunkerių žuvo LLA Tigro rinktinės štabo viršininkas Zenonas Jasaitis-Ūdras, štabo narys Pranas Snieška ir vienas nežinomas partizanas. Jų palaikus vietos stribai siauruku geležinkeliu nuvežė į Švenčionių geležinkelio stotį ir išniekino miestelio aikštėje. Vėliau užkasė prie Cirkliškio dvaro.  Kiauneliškio kautynėse patirti skaudūs nuostoliai rinktinei nebuvo pražūtingi: štabas persikėlė į Švenčionių valsčiaus Antanų miškus, būriai ir kuopos perėjo į naujus veikimo rajonus.

Kovo 14 d. NKVD suvarė aplinkinių kaimų gyventojus tvarkyti žuvusiųjų sovietų karių kūnus. Liudininkai suskaičiavo apie 300 žuvusių sovietų. Mūšyje žuvo keturi NKVD karininkai, kurie buvo palaidoti Švenčionyse.

Sekantis sustojimas buvo Darinės bunkeris. Partizanų stovyklavietės ir žeminės bei bunkeriai buvo įrengiami miškingose pelkėtose ar nuošaliose vietose. Tokioje vietoje ir buvo Darinės bunkeris. 1948 metų kovo mėnesį, nepavykus prasiveržti iš apsupties bunkeryje žuvo Vytauto apygardos Tigro rinktinės Pavasario būrio 4 partizanai: grupės vadas Antanas Bajorūnas-Bakutis (g. 1926 m.), Jaronimas Apyvala-Pūgas (g. 1923 m.), Vytautas Mačėnas-Lakūnas (g. 1924 m.) ir Bronius Malikėnas (Molykėnas)-Ešerys (g. 1925 m.)

Ignalinos apžvalgos bokšte didingai suplevėsavo Vytis.

2021 rugsėjo 20-21 dienomis kelionė į Maišiagalą

Spalio 2-3 dienomis 1991 sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų narių bendrija “Bičiulystė” organizavo kelionę į Maišiagalą. Kelionės metu aplankėme Houalto dvarą, susipažinome su

Partizanų takais Vytauto apygarda 2021-09-04

Šių metų rugsėjo 4 dieną su bendrija “Bičiulystė” Lietuvos šaulių sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariais vykome į kelionę Partizanų takais