1991sausio13

Spalio 2-3 dienomis 1991 sausio 13-ąją žuvusiųjų artimųjų narių bendrija “Bičiulystė” organizavo kelionę į Maišiagalą. Kelionės metu aplankėme Houalto dvarą, susipažinome su didinga miestelio istorija, kuri prasidėjo bet nuo 1254 metų. Houalto dvare aplankėme amatų centrą, kuriama susipažinome su įvairiais senovinais amatais – drožinėjimu, verpimo, audimu ir kitais bei galėjome grožėtis liaudies meistrų sukurtais meno dirbiniais. Vėliau aplankėme Maišiagalos bei kitus šalia esančius piliakalnius, kurių istorija driekiasi nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laikų.

IMG 20211002 134332 1 copy 1008x754

IMG 20211002 134328 1 copy 1008x754

IMG 20211002 134347 1 copy 1008x754

IMG 20211002 140749 1 copy 1008x754

IMG 20211002 140820 copy 1008x754

IMG 20211002 140709 copy 1008x754

IMG 20211002 141325 copy 1008x754

IMG 20211002 134309 1 copy 1008x754

IMG 20211002 141329 copy 1008x754 (1)

2021 09 29 Šilalės rajone Paežerio kaime vyko koplytstulpio atidengimo ir pašventinimo ceremonija skirta 1991 sausio 13 žuvusiam laisvės gynėjui Vytautui Vaitkui atminti (gim.1943 09 22).

DSC02297

DSC02300

DSC02296

DSC02298

DSC02303

DSC02302

DSC02311

DSC02309

DSC02308

DSC02307

DSC02314

DSC02310

DSC02313

Šių metų rugsėjo 4 dieną su bendrija “Bičiulystė” Lietuvos šaulių sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariais vykome į kelionę Partizanų takais Vytauto apygardą. Continue reading →

2021 birželio 26-27 dienomis bendrija “Bičiulystė” organizavo kelionę “Partizanų takais” Didžiosios Kovos apygardos srityje. Kelionės metu aplankėme Maišiagalos dvaro rūmus, susipažinome jo istorija. Vietinės bendruomenės narys Gelgaudas papasakojo apie lietuvybės išsaugojimą šiame krašte.

2021 -06-19 Kelionę pradėjome uždegdami žvakutę prie sukilimo dalyvių Pabradės kapinėse. Buvo pristatyta knyga ” Birželis kvietė į kovą”, skirtą 1941 m. birželio 23 dienos įvykiams atminti. Vėliau aplankėme Švenčionių Nalšios muziejų, kuriame ne tik gausu artifaktų iš senovės laikų, tačiau atskiri stendai skirti laisvės kovoms atminti. Netoliese buvo rastas bidonas pilnas partizanų dokumentų, todėl šis eksponatas turį ypatingą vertę.

Gegužės 29-30 žuvusiųjų 1991m sausio 13-ąją artimųjų narių bendrija “Bičiulystė” organizavo kelionę savo automobiliais į Švenčionių rajoną ” partizanų takais”. Kelionės metu aplankėme kapinės Pabradėje bei Švenčionyse, pagerbėme žuvusius už Lietuvos laisvę 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyvius. Rieškutėnuose aplankėme laisvės kovotojų – partizanų artimuosius, kurie pasidalino prisiminimais apie laisvės kovas, aplankėme vietines kapinaites bei Jakšto sodybą – bažnyčią, kur yra išdrožtos skulptūros laisvės kovotojų atminimui. 

pliaterytes.lt/anglukalba/ataskaita19.pdf

Ataskaita

Aplankėme Rytų Lietuvos Karaliaus Mindaugo srities vado Antano Slučkos slapyvardžiu Šarūnas vadavietę. Pagerbėme jo atminimą, uždegėme žvakutės.

Antanas Slučka-Šarūnas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo viršila; vėliau – P. Plechavičiaus vadovaujamos Vietinės rinktinės leitenantas. 1944 m. Troškūnų apylinkėse, dar nesibaigus Vokietijos okupacijai, suformavo pirmąjį partizanų būrį kovai prieš bolševikus. Būdamas Algimanto apygardos vadu, Antanas Slučka-Šarūnas pasižymėjo griežtumu, principingumu, iš kovotojų reikalavo drausmės ir karinės tvarkos. Būdamas rinktinės vadu, rengė karines partizanų pratybas ir teorinius užsiėmimus.[1]

Jam vadovaujant, buvo užverbuoti vertingi partizanų informatoriai MVD ir MGB įstaigose.

Antanas Slučka-Šarūnas žuvo 1949 m. spalio 28 d. Andrioniškio valsč. Butkiškių k.. Kartu su tuomet jau Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadu Šarūnu žuvo jo žmona J. Railaitė-Neringa ir J. Jovaiša-Lokys. 1998 m. gegužės mėn. 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu po mirties A. Slučka-Šarūnas buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. A. Slučkai suteiktas partizanų pulkininko laipsnis.

IMG 20201107 113413

IMG 20201107 111731

IMG 20201107 113408

Uždegėme žvakutės ant partizanų kapų, pagerbėme jų atminimą. Kapinėse palaidotas monsinjoras disidentas Alfonsas Svarinskas.

Dukstynos kapinėse 1989–1991 m. garbingai perlaidoti 1944–1955 m. Ukmergės apylinkėse žuvę Didžiosios Kovos apygardos ir Vyčio apygardų partizanai, kurių palaikai buvo likę užkasimo vietose Ukmergėje, Deltuvoje, Šešuoliuose, Vidiškiuose, Vaivadiškiuose, Pivonijos šile. Vien Pivonijos šile nuo II pasaulinio karo likusiuose apkasuose buvo surasti 57-ių partizanų palaikai. Iš jų 38-ių tapatybes su artimųjų pagalba pavyko nustatyti, o 19 į Dukstynos kapines atgulė neatpažinti.[5] Partizanų atminimui 1991 m. rugsėjo mėnesį čia atidengtas architekto Medardo Grigaliūno ir skulptoriaus Jono Žentelio suprojektuotas paminklas. Kapavietėje pastatyti Lietuvos kario kryžiai.[6]

IMG 20201107 111731

IMG 20201107 113408

IMG 20201107 113413